Ištrauka

I DIENA VISA TIESA APIE „ρ“ IR ESTIŠKOS BRAŠKĖS

Labas rytas, labai, labai ankstyvas, kad net Man akys klijuojasi. Kol ištikimiausi sofų riteriai dar taisosi savo minkštas pagalves, Aš jau stoviu visas toks gražus ir pasiruošęs, ir drįstu pradėti Stebuklingai Pasakišką Odisėją, paplautą Fairiu. Toks pavadiniams iš karto reikalauja žygdarbių. Tai nuo jų ir pradėsiu.
          Pirmas žygdarbis buvo anksti atsikelti, nepamiršti ko nors ir laiku išvažiuoti. Kaip jis pavyko dar neaišku, nes kol kas pats dar miegu.
          Antras žygdarbis... nors, kokie čia žygdarbiai... Ką tik persigalvojau – tokie žygdarbiai nesiskaito. Pirmas dar tik bus. Net ir išsirinkti Odisėjos pradžios vietą visai ne apie tai, nes nebuvo labai sunku. Užteko viena akim žvilgtelt į žemėlapį, ir Man iš karto pasidarė aišku, kuri vieta pagal pavadinimą labiausiai pritinka.
          Taigi startas iš šio lietuviško pasididžiavimo – malkinio Pasakų parko. Ši vieta tobulai graži. Vien pažiūrėjus į tas skulptūras vaikai pradeda mikčioti, o vyrams norisi ne pasakų klausytis, gal greičiau ko nors stipresnio įsipilti. Bet patys suprantate – pasakos ir yra pasakos, kad būtų keistos, o po geresnio gurkšnio, net ir suprantamos. Dar Homeras nustatė, jog Odisėja – tai krūva istorijų ir tų pačių pasakų.
          Žodžiu, toks konkretus kratinys. Labai norėjau, jog Odisėjos kratinyje nepasimestų šis lietuviškas perlas, tai dar besėdėdamas toje savo gūžtoje ir įkvėptas ar įkvėpęs kažko, jau net nebepamenu, sugalvojau kai ką nuostabaus. Aš tiesiog išverčiau šio parko vardą, įvertindamas jo neapdainuojamą vaizdą ir moralinę naudą visuomenei.
          Kur fanfaros? Pristatau angliškąsias parko krikštynas ir noriu pasidžiaugti, mat, šios inciatyvos dėka Lietuva turės savo HOLLYwoodą! Na, gal ne HOLY, bet SCAREWOOD. Tai nuo šiol visus prašau įsiminti šio parko tarptautinį pavadinimą – SCAREWOOD. Jeigu atsirastų kas nors iš darbščiųjų rankų būrelio – nesikuklinam, padarykite tokį kaip Amerikoje ar dar geriau, o kol kas užteks tokio kuklaus, kurį pats išdrožiau.
          Jau minėjau, kad SCAREWOOD pasirinkau ne atsitiktinai. Pagrindinė priežastis buvo Mano aplinka, nes dar tik svaigstant šia idėja ir kelis kartus garsiai įvardinus, atsakymas buvo tas pats, – nesek pasakų. Bet Aš atkaklus, gal net griežtai siekiantis to nubrėžto tikslo.
          Na, kaip griežtai? Nesigirsiu, bet dantimis naktyje griežiu, o ir knarkiu konkrečiai. Ką jau bekalbėti apie tas fi rmines Mano bombikes, kurias paleidžiu dėl vyriško kvapnumo, o kartais su visom fanfaromis, – žodžiu, be penkių minučių ir vienos sekundės tikras vyriškumo etalonas... Bet aš ne apie tai. Jau net mintį pamečiau. SQUFF - PASKUTINĖ TIKRŲ VYRŲ VADA SQUFF - PASKUTINĖ TIKRŲ VYRŲ VADA 16 17
          O! Prisiminiau – pasaka! Tai va, atlėkiau čia, kad pradėčiau tą Savo pasakišką Odisėją. O ji tikrai bus tokia, nes daug pasakosiu pasakų, paskalų, mįslių, pratarmių ir šiaip visokių nešvankybių, kurios paremtos tų vietų legendomis arba padavimais, bet gali būti ir neparemtos.
          Odisėjos metu stengsiuosi lenkti didmiesčius ir ieškoti ko nors naujo, bet vyriškai gražaus, o kaip jau seksis, bus matyt. Dar bandysiu fiksuoti kokius nors įvairius faktus, ir nebūtinai juridinius, juk pradžioje minėjau, jog ši Odisėja privalo būti kažkaip dokumentaliai sufiksuota.
          Mielieji Mano, patikėkite, sofagūžtėje paperėta nemažai, todėl šiam reikalui irgi konkrečiai pasiruošiau. Pirmiausia, Mano rankose SQUFF Odisėjos plano špargalkė. Bet pačiam gale yra tas SQUFF sertifikatas, kuris, jau sakiau, įsigalios, kai prie šio sertifikato esantys popiergaliai užsipildys štampais ir parašais – Odisėja su visais pribombasais arba Mano SQUFF sertifikacija.
          Išsiduosiu, turiu planą iš šių špargalkų ir Mano įspūdžių pagrindu vėliau išleisti rimtą knygą. Kai pagalvoju apie šlovę, tai objektyviai vertinant, sakyčiau, tiražu -11 egzempliorių. Pats tas, manau. Būtinai reiks su paveiksliukais, kad ir vyrams skaityti būtų įdomu. Ir tada, kai jau pardavinėsiu, ir kai stovėsiu lyg tikras Pupų dėdė prie prekybcentrio šalia bomžo išmaldos prašančio pagirioms, aišku, niekas jos nepirks. Bet Aš vis tiek būsiu laimingas ir išdidus, nes jau tikras SQUFFas būsiu. Ir tos prekybos visai Aš nebijau. Vis tiek žinau kur susigadys. Vos tik kas iš draugų kvies Mane į svečius, visada nešiu tą knygą dovanų. Na ir kas, kad draugystės greitai baigsis, bet pasvaigti niekas nedraudžia.
          Gerai, visa tai gal bus, gal nebus, bet po to, o dabar Savo špargalkų gyvatyne turiu išpaišęs skiltį, kur bandysiu rinkti tuos savo antspaudukus. Juk kaip kitaip įrodyti, kad tikrai aplankiau tą ar aną vietą, nes šiais laikais DI visagalis nuotraukėles ir filmukus gali bet kokius susukti.
          O žinot, kodėl dar Tų štampukų būtinai Man reiks? Beveik esu tikras, kai pas Mane liks dar kokie 6 knygos egzemplioriai, vieną dieną išdrįsiu ir nueisiu į barą su ta knyga. Ten tikiuosi sutiksiu kokį žvejį ar medžiotoją, ar šiaip sofistą, kurį gyvenimas užknisa, ir jis pradės Man kabinti makaronus, tai aš galėsiu taip nusišypsoti. Va taip... dar kelionės metu patreniruosiu šypseną... ir tėkšiu jam ant stalo bare šią savo knygą su visais įrodymais ir faktais. Garsas turėtų būti toks, kad visi aplinkui nutiltų. O! Reiks knygos kampus pakaustyti. Laifhakas Man gaunasi – galėsiu į šešis barus nueiti.
          Oi, kaip Aš mėgstu svaigti – tai klasikiniai sofagūžtės virusinės infekcijos požymiai. Gerai, jau susėmiau ir einu prie reikalo, nes jeigu tiek svaigsiu ir išsiplėsiu su savo pliurpalais, Odisėja gerokai užsitęs arba čia ir pasibaigs.
          Žodžiu, iš anksto žinojau, jog šiame pasakų Scarewoode jokio štampo negausiu, todėl investavau ir pats jį padariau. Štampuoju savo Odisėjos pradžią ir pakabinu čia ant šio medžiu kartu su nauju parko pavadinimu. Dabar jau žinote, kur rasti – naudokitės į sveikatą. Tai Mano Pasakų Odisėjos praplautos Fairiu oficiali pradžia.
          O jeigu sugalvosit ir Jūs kur keliauti, nesikuklinkite, atvažiuokite į Scarewoodą, užsidėkite štampą ir Jūsų kelionė bus ne šiaip, o tikrai pasakiška.
<...>